Norėčiau pasiskolinti

Edita, 2015 m. rugpjūčio mėn., ISkolos mums paprastai asocijuojasi su nerūpestingumu, išlaidumu, nesugebėjimu tvarkytis su pinigais ir juos protingai investuoti arba kaupti. Tačiau ar iš tiesų taip yra ir ar apskritai įmanoma gyventi be skolų? Konsultuoja UAB „Asmeniniai finansai“ vadovas Alfredas Vibrys.

Specialistas sako, kad į skolinimąsi neturėtume žiūrėti neigiamai – tai tėra paprasčiausias įsipareigojimas, kuris tampa itin aktualus pradėjus svarstyti apie nuosavus namus. „Seniau sakydavo, kad kai gimdavo sūnus, tėvas pradėdavo džiovinti lentas jo namui, šiandien galima būtų perfrazuoti taip: gerai, jei tėvai paruošė tas lentas pinigine išraiška ir nupirko vaikams būstą. Bet ne visada taip būna, be to, vaikai nori būti nepriklausomi. Tuomet imami kreditai“, – pasakoja finansų ekspertas ir priduria, kad dideles sumas žmonės dažniausiai skolinasi būstui pirkti, jam renovuoti arba įrengti, taip pat mokslams, automobiliams ir stambiai buitinei technikai. Skolinantis šiems pirkiniams, derėtų rimtai apsvarstyti savo galimybes: kokiai sumai ketinama įsipareigoti, per kiek laiko įmanoma ją grąžinti, kaip elgtis nebegalint jos grąžinti ir t. t. A. Vibrio nuomone, imant didelius kreditus praverstų ir specialisto konsultacija.

Emocinės pinklės

Kitas atvejis, kai nedelsiant prireikia pasiskolinti nedidelę sumą. Taip dažniausiai nutinka, kai norime greitai išspręsti netikėtai užklupusią problemą arba užsigeidžiame kokio nors daikto, pramogos. Pastaruoju atveju specialistas pataria per daug savęs nevaržyti – kartais emocinė susilaikymo žala yra kur kas didesnė už finansinę. Tačiau prieš lendant į skolas dėl norimo daikto, pramogos vertėtų luktelėti tris dienas ir pažiūrėti, ar troškimas neprislopo. O laukiant užduoti sau tris klausimus: „Ar man tikrai to reikia?“, „Kas atsitiks, jeigu aš to negausiu?“ ir „Ar galėčiau tai įsigyti nepasiskolinusi – susitaupyti, užsidirbti?“.

Šie klausimai ir jau minėtoji trijų dienų taisyklė padeda aiškiau suvokti savo emocijas, kurios, pasak finansų specialisto, ir yra vienas pagrindinių pirkimo variklių, o kartu ir skolinimosi pretekstų. Taigi, norėdama nepatekti į skolų spąstus, pirmiausia turėtumėte susitvarkyti su savo emocijomis.

Edita, 2015 m. rugpjūčio mėn., IIGreitieji kreditai

Noras pasiskolinti tuoj pat yra neatsiejamas nuo greitųjų kreditų. Ir nors jie būtini nuolatos skubančios visuomenės kasdienybėje, A. Vibrys pataria gerai pasvarstyti prieš naudojantis šiomis paslaugomis. „Dažnai gyvenime veikia Pareto dėsnis, dar žinomas kaip 80 ir 20 taisyklė. 20 procentų šių kreditų yra neišvengiami – jie reikalingi ir niekas kitas jų nepakeis. Bet likusius 80 procentų reikia apgalvoti – gali būti, kad vis tiek pasiskolinsi, tik tada pasiskolinsi racionaliai apgalvojęs“, – teigia jis.

Skolinimasis iš greituosius kreditus teikiančių firmų turi ir dar vieną neigiamą aspektą. Pasak pašnekovo, ne kartą teko susidurti su prieštaringa banko pozicija greitųjų kreditų klientų atžvilgiu. „Greitieji kreditai gali užtrenkti duris gauti paskolą, nes bankams tai rodo neatsakingą požiūrį į skolinimąsi. Žinoma, negaliu tvirtinti, kad taip yra visuose bankuose ir kad paskolos gauti visiškai neįmanoma.“

Iš savų

Sakoma: norėdamas prarasti draugą, pasiskolink iš jo pinigų. Pasak A. Vibrio, tiesos šiame posakyje nemažai, todėl visiems, ketinantiems pasiskolinti iš gero bičiulio ar giminaičio, geriau pasirašyti sutartį. „Tuo momentu, kai skoliniesi, būna idealios sąlygos. O kai reikia grąžinti, prasideda pretenzijos „Mes taip nesitarėme“, „Aš kitaip galvojau…“ ir t. t. Tokia sutartis nėra nei žeminanti, nei gėdinga – ji tiesiog įpareigoja. Sutartyje turėtų būti įvardyti paskolos davėjas, gavėjas ir skolinama suma, užfiksuota pasirašymo data, taip pat nustatytas paskolos grąžinimo terminas, o jei reikia – delspinigių dydis.“

Kai nebegalime grąžinti

O ką daryti, kai skolos grąžinimo terminas artėja, o mūsų galimybės ją atiduoti mažėja? Anot A. Vibrio, pagrindinis patarimas šiuo atveju būtų kreiptis į kreditorius – nesvarbu, skolinotės iš giminaičio, draugo, greitųjų kreditų įmonės ar banko. „Reikia kalbėtis su skolintoju. Galbūt galima sudaryti skolos grąžinimo grafiką, galbūt ją fiksuoti ir stabdyti, juk visos taisyklės turi išimčių. Svarbiausia – ne bėgti nuo problemos, o ją spręsti“, – sako jis.
Skolintis papildomai, kad atiduotumėte skolas, – taip pat rizikingas sumanymas. Tiesa, kartais šis metodas, vadinamas refinansavimu, yra naudingas, tačiau norėdami juo pasinaudoti turėtume pasikonsultuoti su kompetentingu asmeniu. „Skolos mus veikia emociškai. Kai nebegalime jų grąžinti, nebegalime ir logiškai mąstyti. Tuomet reikia kalbėtis su patarėju. Ir ne bet kokiu, o tuo, kuris nusimano šioje srityje ir neturi savų interesų. Kai skaitai žinomų verslininkų biografijas, matai, kad jie daugybę kartų bankrutavo, kol tapo milijonieriais. Bet gal kažkas atsirasdavo šalia – draugas, patarėjas ir padėdavo išspręsti problemą. Iš pašalės ji dažnai neatrodo tokia didelė.“

Planuokite!

Dėl skolų jaudintis neteks, jeigu iš anksto planuosime savo finansus. Ir darysime tai ne apsiribodami šia diena, o žvelgdami į ateitį. „Labai džiaugiuosi, kad atsirado poreikis rūpintis savo asmeniniais finansais. Visai nesunku šiandien kažko atsisakyti ir dėti eurą prie euro, kad nebereikėtų kreiptis į kreditorius“, – pasakoja vyras ir pataria pasidomėti asmeninių finansinių planų sudarymo paslauga. „Konsultantai gali padėti suvokti, kas po ko eina, ir patarti, kaip tam pasiruošti finansiškai. Juk vaikų mokslams tėvai dažniausiai skolinasi todėl, kad savu laiku tam nepradėjo kaupti maždaug po 30 eurų per mėnesį“, – įsitikinęs vyras.
Tiesa, kalbėti apie savo finansus nėra jauku. Tačiau A. Vibrys ramina, kad finansų patarėjai tikrai nesiims kontroliuoti jūsų sąskaitos banke arba piniginės turinio, o tik pamokys, kaip svajones paversti tikslais, o tikslus realybe.

VΕRΤΙΝGΙ ΡΑΤΑRΙΜΑΙ

  • Stenkitės už prekes ir paslaugas atsiskaityti grynaisiais pinigais – juos galite pačiupinėti, tad labiau jaučiate jų vertę.
  • Eidama apsipirkti banko kortelę palikite namuose – pasiimkite tik tiek grynųjų pinigų, kiek reikės iš anksto numatytiems pirkiniams.
  • Venkite emocinių pirkinių.
  • Taupykite neapibrėžtiems tikslams – prireikus visada turėsite pinigų.
  • Nusistatykite savo finansinius limitus ir jų laikykitės.
  • Laikydamasi limitų ir sąžiningai taupydama nepamirškite savęs retkarčiais palepinti, juk kas per daug, tas nesveika.

Interviu iš 2015 m. rugpjūčio mėn. žurnalo „Edita“.